Žaidžiame pasaką „Eglė žalčių karalienė“
Maksimalus dalyvių skaičius: 28
Pamoką sukūrė - VIKTORIJA TOLOČKIENĖ
Pamoką sukūrė - VIKTORIJA TOLOČKIENĖ
Ar pasakos pabaiga gali būti laiminga?
Eglė žalčių karalienė − viena žymiausių lietuvių liaudies pasakų. Bene geriausiai žinoma jos versija yra S. Nėries poema „Eglė žalčių karalienė“.Pamokos metu mokytoja kartu su mokiniais aptaria matomų gamtos objektų (medžių, upės) sąsajas su pasakos kontekstu ir personažais, analizuoja Drebulės poelgį. Diskusijai keliamas klausimas „kas būtų, jeigu mažoji dukrelė neišduotų burtažodžio?“
Mokiniai grupėmis suvaidina kūrinio scenas. Taip įtvirtina žinias, mokosi dirbti komandoje, argumentuotai pagrįsti savo nuomonę.
Ši pamoka vedama Naujosios Vilnios Gerovės parke, tačiau gali vykti ir kitoje gamtos vietoje, kur yra pasakoje minimų gamtos elementų.
„Lietuvos banko“ nuotrauka iš https://shorturl.at/DOTW0
Pamokos tikslas
Kūrybiškai įtvirtinti žinias apie skaitytą kūrinį.Pamokos planas
1. Įvadas. Mokiniai kartu su mokytoju vaikšto parke, ieško medžių su pasakos personažų pavadinimais: eglės, uosio, beržo, drebulės, ąžuolo. Prie kiekvieno medžio svarsto, kaip literatūrinis personažas atitinka medžio su jo pavadinimu savybes. Žaidžia klausimų-atsakymų žaidimą.2. Diskusija. Mokiniai pasiskirsto į grupes po 3-5. Remdamiesi kūriniu ir asmenine patirtimi, diskutuoja, ar smerktinas Drebulės poelgis. Su atsakymu supažindina kitus mokinius.
3. Inscenizacija. Mokiniai pasiskirsto į tris grupes, traukia vokus su užduotimis. Sukuria ir atlieka trumpą vaidinimą pagal ištrauktą kūrinio situaciją.
4. Mokytoja užduoda namų darbą - apibendrinti pamokos patirtį parašant refleksiją tema „Jei aš būčiau Drebulė“.
Kompetencijos
Komunikavimo
Kūrybiškumo
Pažinimo
Temos ugdymo programose
Skaitymas, teksto supratimas ir literatūros bei kultūros pažinimasPamokos vieta:
Naujosios Vilnios seniūnija, Gerovės g. 1
Atsiliepimai
Monika Strazdė
Ačiū už pamoką ir naują patirtį.
Loreta Saveljevienė
Įdomi pamoka, puiki patirtis.
Agata Butnorienė
Pamoka vaikams patiko, nes ji buvo kitokia (netradicinė). Vaikai turėjo galimybę gyvai paliesti medžius, gėles, žolę, užuosti jų kvapą, išgirsti gamtos balsą. Dirbdami lauke turėjo daugiau energijos ir noro dalyvauti veikloje.