Ką kalba kenčiančio žmogaus tyla?
Maksimalus dalyvių skaičius: 30
Pamoką sukūrė - Ugnė Ligeikė
Pamoką sukūrė - Ugnė Ligeikė
Kaip aš priešinuosi absurdui?
Pamokoje mokiniai rašys laišką sau tema „Kaip, atsitrenkus į absurdo sienas, nepražudyti savo sielos?“, remdamiesi Kafkos ir Kamiu tekstų simboliais, situacijomis ir įvaizdžiais. Pamokos dalyviai taip kviečiami įgarsinti kenčiančio žmogaus tylą, mąstyti apie asmenines susidūrimo su absurdu situacijas, valią ir galimybes jam priešintis.Sukurtą tekstą mokiniai perskaitys auditorijai, atsakys į klausimus, komentuos, kartu tyrinėdami neformalią ir gyvą Vilniaus erdvę – Liubarto tilto patiltę Žvėryne, Neries krantinę.
Pamokos autoriai: lietuvių kalbos mokytoja metodininkė Ugnė Ligeikė, teatro mokytojas metodininkas Gintaras Tubelis.
Pamokos tikslas
Įvardyti pasipriešinimo absurdui galimybes, diskutuoti apie jas su klausytojaisPamokos planas
1. LIETUVIŲ KALBOS PAMOKOSE išanalizuojami Kafkos ir Kamiu kūriniai: „Metamorfozė“, „Sizifo mitas“, „Svetimas“ arba „Maras“, absurdo literatūros ir egzistencializmo bruožai, pagrindinės sąvokos.2. TEATRO PAMOKOSE nagrinėjamos Rūtos Čereškaitės mintys apie laiškų terapiją: https://www.rasymoterapija.lt/laisku-terapija-pirmoji-pagalba-sau/
3. UŽDUOTIS: parašykite laišką sau tema „Kaip atsitrenkus į absurdo sienas, nepražudyti savo sielos?“. Laiške atskleiskite jūsų patirčiai būdingas susidūrimo su absurdo sienomis situacijas (beprasmė rutina, žmonių susvetimėjimas, nesusikalbėjimas, vienatvė, istorinė katastrofų patirtis ar kt.) ir konkrečias pasipriešinimo absurdui galimybes, grįstas tiesos sakymu, laisve rinktis dorovines nuostatas, veikti ar kt. Rašydami laišką remkitės F. Kafkos ir A. Kamiu kūrybos („Metamorfozė“, „Sizifo mitas“, „Svetimas“, „Maras“) bei Kamiu filosofijos analize ir asmenine patirtimi. Pasiruoškite laišką perskaityti arba išreikšti naudojant kitas meno formas (muziką, šokį, teatro meną ar kt.) ir aptarti su klausytojais.
4. INTEGRUOTOS PAMOKOS metu kiekvienas mokinys raiškiai skaito laišką arba, pasitelkęs pasirinktą meno išraiškos formą, skaitydamas atlieka trumpą performansą. Auditorija užduoda klausimų, komentuoja.
Klasės draugai vertina atlikto darbo kokybę, teksto aktualumą, atlikėjo ekspresyvumą, autorinio kūrinio sąsajų su Kafkos ir Kamiu idėjomis pagrįstumą.
Galutinis vertinimas susideda iš mokinių ir mokytojų suminio vertinimo.
Kompetencijos
Kultūrinė
Kūrybiškumo
Pažinimo
Socialinė
Temos ugdymo programose
Absurdo literatūra. EgzistencializmasPamokos vieta:
Žvėryno seniūnija, Liubarto tiltas, Vilnius
Atsiliepimai
Vilma Kruopienė
Pamokos idėja gera. Mokiniai rašė klasėje įvairius tekstus: vieni laiškus, kiti - tiesiog eseistinius pamąstymus. Rašymo užduotį teko diferencijuoti pagal mokinių gebėjimus. Visų tekstų prie Liubarto tilto tikrai neskaitėme. Skaitėme ištraukas. Kai kurie mokiniai nenorėjo garsiai skaityti savo minčių, todėl įvedėme sąvoką - ,,skaitymas širdimi'. Tiesiog reflektavome Kafkos ir Kamiu tekstus modernaus žmogaus išgyvenimų kontekste.
Panašios pamokos