Puvimas, degimas, rūdijimas
Maksimalus dalyvių skaičius: 25
Pamoką sukūrė - Rasa Zubauskaitė
Pamoką sukūrė - Rasa Zubauskaitė
-
Pradinis ugdymas
-
3 klasei
4 klasei -
Lauke
-
Šeimyniškių 21 B
-
Pamoką veda
Mokytojas -
1:30 val.
Kas pūna, dega, o kas rūdija?
Mokiniai praktiškai susipažins su negrįžtamais medžiagų kitimais. Pamoka sudaryta iš dviejų dalių, tarp kurių yra pakankamas laiko tarpas, kad įvyktų cheminis pokytis.Pirmoji pamokos dalis vyksta rudenį. Mokiniams pristatomi trys negrįžtami medžiagų kitimai: degimas, puvimas ir rūdijimas. Padedant mokytojui, mokiniai tiria degimo procesą, fiksuoja stebėjimo rezultatus.
Moksleiviai pasirengia antrai pamokos daliai, kurioje tyrinės puvimą ir rūdijimą: žemėje užkasa bandinius (obuolį, vinį, medinį iešmelį), vietą pažymi sutartiniu ženklu ir sutaria, kada įvyks antroji pamokos dalis.
Antroji dalis vyksta pavasarį. Sutartą dieną mokiniai iškasa bandinius, fiksuoja pastebėjimus, apibendrina.
Iliustracijos šaltinis https://shorturl.at/aVRxz.
Pamokos tikslas
Praktiškai susipažinti su negrįžtamu medžiagų kitimu.Pamokos planas
1. Mokytojas (s) supažindina mokinius su medžiagų kitimais, paaiškina, kad šios pamokos metu tyrinės negrįžtamus medžiagų kitimus.2. Atliekamas degimo tyrimas. Uždegamos visos turimos priemonės (obuolys, vinis, medinis iešmelis). Stebima ar vyksta degimo procesas, kokias išvadas galima padaryti.
3. Atliekant puvimo ir rūdijimo eksperimentą, į lysvę / žemę yra užkasamas obuolys, vinis ir medinis iešmelis. Užkasimo vieta pažymima, užrašoma eksperimento data.
4. Sutariama data, kada vyks antroji eksperimento dalis. Mokytoja(s) surenka ir pasaugo mokinių darbalapius iki pavasario.
5. Pavasarį atsargiai atkasama pažymėta vieta. Stebima ir analizuojama kokie pokyčiai įvyko.
6. Rezultatai fiksuojami darbalapiuose. Padaromos išvados apie negrįžtamus medžiagų pokyčius.
Kompetencijos
Komunikavimo
Pažinimo
Temos ugdymo programose
29.2.3 Medžiagų kitimaiPamokos vieta:
Žirmūnų seniūnija, Šeimyniškių 21 B
Panašios pamokos
